Atėjau, kaip visada, punktualiai. Šito blogo įpročio kol kas niekaip nepavyksta įveikti. Sėdime tryse poilsio kambary, kuriame vyksta mūsų rytiniai pacientų aptarimai ir laukiame kol ateis oberiai (vyr. gydytojai). Jie jau priprato visada penkiolika minučių vėluoti, ką po truputį bandau išsiugdyti ir aš. Po velnių, kodėl gi ne, kone kasdien kažkuris iš asistentų (Assistenzarzt arba lietuviškai rezidentas, toliau AA) vėluoja (išskyrus mane). Man vėluoti yra sunku. Kad pavėluočiau man reikia pasistengti. Net vėliau atsikėlus pavėluoti nepavyksta. Padoriai vėlavau tik kartą, kai sprogo dviračio padanga. Visas 25 minutes.
Vargšai kolegos indai gyvena gretimame mieste už 30 km ir kasdien važiuoja traukiniu. Atvykę į traukinių stotį, nuo ligoninės jie randasi tokiu atstumu, kaip aš nuo namų, t.y. per 3 km. Iš kitos pusės nėra, ko jų gailėt, čia jie dirba jau apie 4 metus, ko įgyti vairuotojo pažymėjimui pakanka. Beje, traukiniai, kokie brangūs jie čia bebūtų, vėluoja gan dažnai. Kai paspaudė -20°C (ar kiek ten šiemet buvo) traukiniai nevažiavo išvis, o neretas ratuotas kolega žieminių padangų neturėjo, tad važiuoti nerizikavo. Pamenu, skyrių ganėme tryse. Pacientų pas mus guli įprastai 30-35, kiekvienam mūsų tenka 7-9 pacientai. Oberiai sako, kad pacientų skaičius per capita yra traumhaft (versčiau ,,svajotinas”, suprask, apie tokį gali tik pasvajoti). Esu tikras, kad jie teisūs, bet to žinojimas darbo nepalengvina ir aklai tikiu, kad kitur ženkliai didesnį pacientų skaičių perneščiau lengviau nei čia, tad po truputį ieškau kitos vietos.
Dar prieš prasidedant aptarimui AA Herr L. telefonu praneša ,,ich melde mich heute krank” (pažodžiui: pranešu šiandein sergąs). ,,Tryda” – priduria. Recidyvuojanti, galimai psichosomatinė, tryda. Oberis Herr L. trumpai pakomentuoja naująjį trydos epizodą ir paskatina stengtis visus laikytis išvien (o gal skatino laikyti vidurius išvien, nežinau, jis turkas, labai greitai šneka), nes esame kaip šeima, nedidelis skyrius, tad kiekvienas neatėjęs darbuotojas reiškia, kad kolegos šiandien ars.
Aptarimo (ak, taip, lietuviškai jį vadina ,,penkminute) metu trumpai keliais žodžiais pristatome pacientus ir aptariame, kas šiandien su jais bus daroma. Visgi tai nėra svarbiausia penkminutės dalis, nors ir kainuoja didžiąją dalį laiko. Daugiausia aistros oberis Herr E. įdeda į tiradą (angl. ,,rant”) apie tai, kad epikrizės (ligos istorijos) turi būti priduodamos taisymui dieną prieš ligonio išleidimą (kas teoriškai įmanoma, praktiškai yra šūdas) ir kad tas ir anas yra nepadaryta ir kad mums reikia dar labiau sumažinti ,,mittlere Verweildauer” (vidutinis paciento praleistas laikas ligoninėje), nepaisant to, kad šiuo metu pas mus jis yra rekordiškai žemas – 6,13 dienos.
09:15 penkminutė baigiasi ir ,,Attacke”. Atsisėdu prie savo stalo ir ruošiuosi vizituoti pacientus. Hmm, gal vertėtų imti pusryčiauti darbe. Gleichzeitig (tuo pat metu) pasiruoščiau ir vizitacijoms.
Ligoninė šlykšti vieta. Visą laiką dirba. Kokia diena bebūtų. Patalpos naudojamos nuolat. Niekada neišjungiami kompiuteriai ir niekada neužgesinamos lempos. Niekada neuždaromos priešgaisrinės saugos durys. Na, gerai, kartkartėmis uždaromos, bet netam, kad gaisra sulaikytų, o kad izoliuotų besiblaškantį demencininką ar deliruojantį pacientą. Žodžiu ir vietoms reikia pailsėti. Štai pažiūrėkit į Koliziejų. Žmogus (šiaip pastatas, bet senelis gyvūnus vadina žmonėmis tai galima ir legendinius pastatus taip pavadinti) negavo ilsėtis kone du tūkstančius metų iki Koronos pandemijos (visgi turbūt maro ar karo laikais irgi būta poilsio epizodų). Buvo nuolat lankomas. Pažvelkit koks skeletas iš jo telikęs.
Beje šioks toks spin-off’as paaiškinsiąs kaip sužinojau, kad priešgaisrinės saugos durys yra priešgaisrinės saugos durys. Kartą prie seselių posto prieina kažkoks asmuo su kažkokia uniforma (ne pareigūnų tipo, bet polo marškinėlių tipo) ir matau, kad laukia, kol į ji kas atkreips dėmesį. Tai seselių darbas, bet kartais, kai turiu laiko ir noro pats paklausiu žmonių, ko anie laukią. Tad klausiu jo: ,,Kuo galiu padėti?” (naktį galimai sakyčiau: ,,Kas yra? Was ist los?”, nes mandagumo formulėje nuovargis turi didelį koeficientą). Jis sako: ,,Ateik”. Nuveda mane prie dvigubų durų vidury koridoriaus (niekad susimąsčiau, kam ten tos durys vidury skyriaus, uždaromos jos tik tuo atveju, jei skyriuje blaškosi koks nenuorama demencininkas ar delyro ištiktas pacientas) ir ima aiškinti, kad Rollstuhl (neįgaliojo vežimėlis) savo rankena remiasi į tų durų rankeną. Imu abejoti savo kalbos supratimu, netikiu, ar tikrai girdžiu tai ką girdžiu, bet išties – žmogus man pasakoja, kad vežimėlis remiasi į duris. Galų gale įkertu, kad užrašas ,,Brandschutztür” (į kurį rega niekada neatkreipė dėmesio) esąs ant durų reiškia ,,priešgaisrinės saugos durys” ir kad mįslingoji persona yra žmogus atsakingas už saugos reikalavimų laikymąsį, kuris atlieka savo pareigą ir užuot patraukęs vežimėlį nuo durų, instruktuoja personalą, t.y. mane (kas yra labai ok, bet vis vien labai keista ir keistai juokinga). Iš pradžių noriu greitai užbaigti situaciją ir sakyti ,,aš čia nelabai, ką turiu su tuo bendro”, bet savotiškai pagailsta atsakingo kolegos ir nutaisęs rimtą miną jo išklausau ir pažadu riteriškai besirūpinsiąs durų neužstatymumu. Labai vokiška istorija sakyč.
Kas dvi savaites vyksta ale ,,Fortbildung” (Lietuvoj vadinama ,,seminarais”). Parenkama kokia nors tema ir atseit turi vykti paskaitėlė ta tema. Iš tikrųjų tai labiau skyriaus problemų aptarimas, nei kažkokia edukacinė valandėlė. Šefas nuolat užsimena, kaip gerai viskas sekasi, kaip judama į priekį, kaip sėkmingai pamažu plečiamės. Tam, kad skyrius galėtų plėstis, kad būtų galimi papildomi etatai. ribos turi būti nuolat peržengiamos arba turima būti arti jų (lubos turi būti nuolat krapštomos, kaip jis išsireiškė). Ko jis nepasakė yra tai, kad nuoatinis ,,lubų krapštymas” reiškia nuolatini stresą. Trumpai tariant, sistema stengiasi išmelžti maksimumą iš jos sraigtelių ir tie patys sraigteliai rūpinasi, kad tai vyktų.
09:40 susirenku ginklus (neurologinis plaktukėlis, lempelė, parkeriai, popieriai, stačia marškinių apykaklė ir pakili laikysena) ir pajudu į medžioklę.
To be continued?