Pradžia » Do not go gentle into that good night

Do not go gentle into that good night

Dylan Thomas (1914 – 1953) – velsietis parašęs šią poemą vilanelio forma (19-os eilučių kūrinys susidedantis iš 5 stulpelių po tris eilutes ir vieno keturių eilučių stulpelio).

Parašė 1947 m., manoma, savo mirštančiam tėvui, nors jis mirė tik 1952 m. Kūrinys pavadinimo neturi, tad į ji referuojama pirmąja jo eilute.

Kaip atradau šį kūrinį? Jis buvo panaudotas Nolan’o ,,Interstellar”, mano puikus draugas ten pastebėjo šį kūrinį, išsitatuiravo ant dilbio pirmąjį stulpelį, na, o aš pastebėjau tatuiruotę.

Audio

Do not go gentle into that good night,
Old age should burn and rave at close of day;
Rage, rage against the dying of the light.

Though wise men at their end know dark is right,
Because their words had forked no lightning they
Do not go gentle into that good night.

Good men, the last wave by, crying how bright
Their frail deeds might have danced in a green bay,
Rage, rage against the dying of the light.

Wild men who caught and sang the sun in flight,
And learn, too late, they grieved it on its way,
Do not go gentle into that good night.

Grave men, near death, who see with blinding sight
Blind eyes could blaze like meteors and be gay,
Rage, rage against the dying of the light.

And you, my father, there on the sad height,
Curse, bless, me now with your fierce tears, I pray.
Do not go gentle into that good night.
Rage, rage against the dying of the light.

Įdomu tai, kad įprastai mes pratę poetus atskirti nuo kalbančiojo poemoje, bet šiame kūrinyje tai padaryti labai sunku, nes žinome, kad autorius kalba su tėvu ir sielvartauja dėl jo prastėjančios sveikatos. Galbūt geriausia apie poemos kalbėtoją mąstyti kaip apie Thomas’o naudojamą įrankį pasakyti tėvui dalykus, kurių jis pats [Thomas’as] nedrįsta.

Taip pat stulbina tai, kad iki pat paskutinio stulpelio nežinome, jog kalbėtojas naudoja pirmąjį asmenį. Tai suprantame iš ,,my”, ,,me” ir ,,I”.

Temos:

Mirtingumas:

Poemos kalbėtojas apgailestauja dėl mirties neišvengiamybės skatindamas pagyvenusius kovoti prieš likimą ,, Do not go gentle into that good night, Old age should burn and rave at close of day” ir mano, kad iš pasaulio išeiti turėtume taip kaip atėjome: spardydamiesi ir klykdami, laikydamiesi už gyvenimo kiek įmanoma: ,,Rage, rage against the dying of the light.” 

Laikinumas:

Man asmeniškai, sunkiausia suprasti šias eilutes:

Good men, the last wave by, crying how bright
Their frail deeds might have danced in a green bay,
Rage, rage against the dying of the light.

Wild men who caught and sang the sun in flight,
And learn, too late, they grieved it on its way,
Do not go gentle into that good night.

Manau, kad kalbėtojui kelia nerimą tai, jog yra dalykų, kuriuos ,,good men” būtų spėję padaryti, jei tik būtų galėję pasilikti ilgiau, o ,,wild men”, kurie grožėjosi saulės kasdiene kelione, galėjo grožėtis ja taip trumpai.

Išmintis ir asmens pėdsakas pasaulyje:

,,Though wise men at their end know dark is right, <…>Do not go gentle into that good night” – Kalbėtojas teigia, kad nepaisant žinojimo, jog mirtis yra natūrali ir neišvengiama, išeiti iš pasaulio turime kovodami.

,,Because their words had forked no lightning they” – nesvarbu, koks protingas esi, vis vien gali neapvykti palikti savo žymės istorijoje, nesvarbu, kaip išmintingai šneki, vis vien gali nepavykti patraukti dėmesio.

Tėvo sunkumai:

And you, my father, there on that sad height,
Curse, bless, me now with your fierce tears, I pray.

Tarp ,,sad height” ir ,,fierce tears” juntamas man menkai suprantamas kontrastas. Autorius jungia tragišką būdvardį ,,sad” su didingu daiktavardžiu ,,height”, tuomet jungia didingą būdvardį ,,fierce” su tragišku daiktavardžiu ,,tears”. Eilutėje ,,Curse, bless me now” taip pat juntamas supriešiniams tarp ,,curse” ir ,,bless”.

Svarbu pastebėti, kad yra susikeitusios rolės. Sūnus yra tas, kuris pataria silpnam tėvui, o ne atvirkščiai.

Pabaigai:

My thoughts exactly

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *