Vos trys mėnesiai, bet įvyko ne vienas geras įvykis. Aplankiau Amsterdamą (prostitutės kėlė tik gailestį, daugiau nieko) ir Neapolį (gera vieta aplankyti, bloga vieta gyventi), įgyvendinau svajonę aplankyti Kaprio salą ir San Mikelės vilą. Susiradau naują darbą. Būsiu toks pat gyd. rezidentas neurologijos skyriuje tik jau ne Soest, o Unna’os mieste. Pradėsiu sausio vidury. Bus kažkiek mažiau budėjimų, kiek žmoniškesnis darbas. Uždirbsiu, ko gero, tiek pat. Kad išeinu, pasakiau jau daugumai kolegų. Pirmas toks didėlesnis išėjimas iš darbo (įskaičiuojant 8mėn. praktikos, būsiu čia prabuvęs 23 mėn.), tad malonumas menkas. Visgi visi mano pasirinkimą supranta, kolegos gyd. rezidentai palaikomai ploja per petį ir patys turi panašių planų. Kitą investicijų apžvalgą rašysiu jau išėjęs iš dabartinio darbo.
Tuo pačiu vis recidyvuoja mintis apie buvimą šeimos gydytoju. Pirmąkart tokia mintis gimė antrame kurse. Tuo metu medicinos studentas dar neturi nė menkiausio supratimo, ką reiškia būti gydytoju (žinoma, kiek perdedu, bet, bent aš, tai tokio supratimo neturėjau iki pat studijų baigimo). Bendravau su draugu šeimos gydytoju dirbančiu Vokietijoje. Rodos, kad jis dirba normalų darbą. Aš, rodos, ne. Dar norėčiau būti psichoterapetu, gal psichiatru ir dėstytoju. Be to dar norisi išbandyti mokytojo, kario (šitos kažkiek ragauti teko) ir filosofo profesijas. Norų sąrašą papildysiu noru studijuoti ekonomiką ir literatūrą. Beigi kineziterapiją. Visų norų įgyvendinti galimai nespėsiu.
Netflix´e peržiūrėjau dokumentinį filmą apie minimalizmą. Prisiminiau, ką buvau pamiršęs. Dar 2019m. pirmoje pusėje, kai buvau studentas išlaidos retai kada siekdavo 400 €/mėn. Šiandien talpinuosi į 2000 €/mėn. Žinoma, kita šalis, palyginimas yra tik dalinai adekvatus. Bet kuriuo atveju pastebiu kaip nebesveriu pirkinių taip atidžiai kaip seniau, dėl ko dabar nusiperku kažkokio velniam reikalingo šokoladinio pieno ar sulčių, kuriose apart vitaminų (kas yra ok) vienas cukrus (ne visai tai, ko man labai trūktų). Vėlgi seniau nepirkdavau kavos, cukraus, druskos (dalykai, kurių iš esmės man nereikia). Dabar perku. Tai niekis (vis prisimenu A. Švarcenegerio žodžius: ,,Kodėl turėčiau į save dėti tai, ko man nereikia?..”). Vis besikartojantys apsilankymai McDonalde, netyčia įsigyjami rūkalai ar papildomas bokalas, nuo kurio anksčiau būčiau susilaikęs- štai šitų tikrai galima atsisakyt. Nepaisant to, svoris nekinta nuo 2012m. fiziniai pajėgumai vis dar patenkinami. Ėmiau lankyti BJJ (Brazilian jiu-jitsu), kuo senelis labai didžiuotųsi ir tapau McFit Gym nariu (buvo akcija 20 Eur/mėn – negalėjau atsisakyti). Beje McFit sporto salė yra labai juokingas oksimoronas. BJJ lankyti pavyks tik kas antrą kartą (dėl budėjimų), tad deruosi, kad nuleistų abonemento kainą (jei įdomu tai 2k./sav. kainuoja 50 €/mėn.).
Šiek tiek pasidomėjau koks gyventojų pajamų mokestis (GPM) Vokietijoje už gautas palūkanas ir dividendus. 25%. O-ou. Lietuvoje – 15 %. Reiškia Vokietijoje ir daugelyje kitų Vakarų Europos šalių, kur mokesčiai panašūs ir neretai didesni, dividendinė investavimo strategija darosi dar nepatrauklesnė. Visgi Vokietijoje palūkanos bei dividendai neapmokestinamos iki 800 € per metus. Lietuvoje palūkanos neapmokestinamos iki 500 € per metus, o dividendai apmokestinami nuo pirmo euro. Reiks netrukus kažkaip (ir ne kitaip) deklaruoti pajamas ir žiūrėt kaip kas. Girdėjau, kad tokiu būdu galima atgauti pinigų iš valstybės. Tiksliai nežinau už ką ir kaip, bet žadu kreiptis į Steuerberater (,,mokesčių patarėjas” padedąs šitai susitvarkyti).
Ar Vokietijoje būtinos žieminės padangos? Kada jas keisti? Kiek juokinga, kad emigravus tenka mokytis tokių, šiaip jau gan elementarių dalykų, iš naujo.
Mačiau ,,No time to die”. Kaip puikus draugas sakė: ,,Watch ASAP”. Režisierius C. J. Fukunaga (man žinomas iš ,,True Detective” pirmo sezono ir ,,Beasts of no nation”), kompozitorius Hans Zimmer (daugelį metų mano mėgstamiausias).
Mačiau ir ,,Kitokius pasikalbėjimus” su Edgaru Kulikauska AKA Cinišku chirurgu. R. Zemkauskas paklausė jo: ,,Ar rašysite knygą”. E. Kulikauskas atsakė įdomiai ir intriguojančiai: ,,Teks.”. Norėčiau, kad man kas knygą parašyti pasiūlytų. Kaip nors parašyčiau. Manau, tokių norinčių netrūksta.
Portfelis per šį ketvirtį pasipildė 34 vnt. IWDA ir 30 vnt. EMIM. Paskutinį mėnesį pavyko pakelti mėnesinę investavimo sumą nuo 1400 iki 1900 €. Jau turiu šiokią tokią finansinę pagalvę, su kuria bent 3 mėnesius jau išsiversčiau.
Paskutinių 3 mėn. pajamos: 13 803 € Paskutinių 3 mėn. išlaidos: 5582 € Paskutinių 3 mėn. savings rate: 59,6%
Viso investuota: 19 976 € (+3300€ nuo birželio pab.)
Vertė: 26 598 € (+4464 € nuo birželio pab.)
O ką naudojate investicijų sekimui?
Portfolio Performance programą. Ji nemokama 🙂 bet reikia laiko priprast naudot
Sėkmės naujame darbe ir kaip supratau persikraustant. Lauksime naujų emigranto kronikų. :))
Ko ne VWCE jei Degiro? 😉
Idomu butu suzinoti kaip laikosi P2P, Bondoros portfelio dalis ir koks ju likimas. Pastebejau, kad PK paskolos labai apstojusios siuo metu.
Taip pat butu idomu isgirst is kito emigranto ar neatsiranda kokiu pamastymu del NT? Pats esu panasioje situacijoje uzsienyje kur nuomai sueina ~25% algos, kas yra labai gaila, bet isipareigoti tai vietai per daug irgi nesinori.
VWCE tik gan neseniai buvo pridetas i nemokamu ETF sarasa. Tad lieku prie IWDA + EIMI.
P2P tai nebedidinu. I Bondora vesiu dabar nebe po 400 i men, o tik po 100. Liekantys 300 eis i Krypto.
Automatinis investavimas PK platformoje man nebeprigaudo paskolu, tenka rankiniu budu ieskoti paskolu. Svarstau parduoti portfeli.
Del NT pamastymu neatsiranda, nes kol kas negaliu sau leisti prisiristi prie vietos ir turiu/noriu islikti lanksciu. Beje, ir siaip, kol seimos neturesiu, tol neisivaizduoju saves perkancio NT.