Važiuoju dviračiu į darbą šaligatviu be rankų, su telefonu rankoje. Stabdo Polizei. Bauda už važiavimą dviračiu be rankų – 40 €, už naudojimąsi telefonu važiuojant – 15 €. Be viso to buvau dar ir su viena ausine. Nusprendžiau ją išsiimti, ką pastebėjo pareigūnas:
– O, -sako, – tu dar ir su ausinėmis.
Tuomet apsisuko ir nuėjo pasitarti su kolege. Netrukus abu priėjo prie manęs su tokia laminuota brošiūra, kur nupiešti žmogeliukai važiuojantys dviračiu. Vienas be rankų, kitas su ausinėmis, trečias su telefonu , ketvirtas vedžioja šunį važiuodamas dviračiu ir pan. Tokio, kuris vienu metu darytu kelis nusižengimus vienu metu nebuvo. Tad pareigūnai leido man pasirinkti, kuris žmogeliukas esu aš. Nespėjau prasižioti ir jie priskyrė mane dviratininkams su ausinėmis.
– Bauda 5 €.
Nežinojau, ką ir pagalvoti. Džiugiai susimokėjau ir nuvažiavau toliau. Atsisveikinant vos neišsprūdo nuoširdi padėka.
Visų svarbiausia yra tai, kad nepaisant skirtos mažiausios įmanomos baudos disciplinuojamasis poveikis išliko ir nuo šiol be rankų važiuoju ženkliai mažiau.
P.S. žinoma tą patį pareigūną jau teko sutikti priimamajame, kuomet jis atvežė žudytis bandžiusį žmogų. Žiūrint jam į akis (pareigūnui) kilo klausimas ar jis mane pažino. Paklausiau, tada pažino, pasijuokėm. Tada sprendėm, ką daryti su paciente.