Pamečiau piniginę DE

Įvykis, kuris manęs jau nebestebina. Trečias kartas per pusantrų metų. Šis buvo įsimintiniausias.

Pamečiau prieš tris dienas, paskutinį kartą pamenu, kad ją turėjau, kai mokėjau už prekes parduotuvėje REWE.

Šiandien vėl lankiausi parduotuvėje (kadangi su patirtim tai visų grynųjų piniginėje nelaikau, kuo atsiskaityti turiu). Kasoje dar svarsčiau ar klausti vienos iš trijų pardavėjų ,,gal radote piniginę”?

Visgi išdrįsau ir savo laužyta vokiečių kalba paklausiau. Pardavėja susistabdė salės darbuotoją, o ši nuėjo į administraciją pažiūrėt.

Grįžta su kaire ranka už nugaros. Aš ramus, panašu, kad piniginę atgausiu, bet jokių emocijų, neskubu. Šitam taške tikimybė, kad atgausiu piniginę over 90%.

Darbuotoja ištraukė piniginę iš už nugaros, visgi iškart supratau, jog ji – ne mano. Pakraipėme galvomis ir išsiskirstėme.

Laukiu prie raudono šviesoforo, mane pasiveja salės darbuotoja (beje, ji su karvės kostiumu for whatever reason) ir iškart rodo kitą piniginę. Šioji jau mano. Koks nuostabus įvykis! Buvau pergyvenęs visas gedėjimo stadijas. Apkabinau tą karvę iš dėkingumo.

Kortelių tyčia galutinai neblokavau (tik užfreeze’inau per Revolut ir N26 apps’us, puiki funkcija) , naujų dar neužsakinėjau, nes kaip jau minėjau – turiu patirties, žinojau, kad piniginės grįžta.

Dargi šita atgauta piniginė buvo 100% pilna. Abi Lietuvoje pamestas taip pat atgavau, su dokumentais, bet be grynųjų.

And that’s that.