Motyvacija yra resursas. Tai, visų pirma, reiškia, kad ji yra ribota, o tai implikuoja tai, kad motyvacijai mus ,,aplankius” (analogiškai yra su džiaugsmu) turėtume siekti išspausti iš šios viešnios kuo daugiau.
Kuo reikėtų užsiimti sukilus veiklumui? Ko gero, tuo, kuo žinome, kad turime užsiimti, bet vis atidėliojame. Kas tai konkrečiai yra, išsiaiškinti yra perdėm lengva. Pakanka savęs paklausti ir paklausyti. Lažinuosi, kad atsakymą gausite bematant. Beje, yra toks motyvatorius Alex Monaco, iš kurio juokėsi, kai jis scenoje paklaustas, kokį patarimą galėtų duoti, atsakė: ,,Patariu Jums klausytis savo pačių patarimų”. Išjuoktas buvo veltui, patarimas yra klasikinis, logiškas ir pagrįstas.
Paskutinis aspektas, kurį noriu paliesti tai motyvacijos kūrimas. Siūlau siekti atpažinti situacijas, kuriose sukyla noras ,,daryti” (bandau išvengti žodžio ,,užsimotyvuoti”). Man, pavyzdžiui, veiklumas sukyla bėgiojant, keliaujant (pakanka gretimų, naujų miestų) ir klausantis Jordan B. Peterson minčių. Džiugu, kad tai ne sausos veiklos, o kaip tik tokios, kuriomis vienaip ar kitaip užsiimčiau laisvalaikiu. Galų gale, atpažinus veiklas, kurios ,,skatina”, kviečiu jas eksploatuoti, t.y. didinti jų dažnį.
O! Pirmą kartą jūsų tinklaraštyje 🙂 Ar yra koks būdas prenumeruoti jūsų straipsnius arba pranešimus į emeilą?
Labas 🙂 į e-mail’ą ne, nebent uždėjus ,,like” čia: https://www.facebook.com/FIREdStoic ,bet kiek žinau, tamsta, fb menaki tenaudojat 😀
Atsisiųskit Feedly app’są.
O, ačiū už idėją! Pridėjau mygtuką ,,follow on feedly”.
Motyvacija man lyg jūroje bangos – supasi, blaškosi, kol kaskelinta ta tikrai stipri, kuri priverčia veikti. Nugali apatiją, bet kaupiasi ji tik galvoje.
Pasirodo, turiu savo stilių! Gal. Nežinau. Tikrai turiu skyrybos stilių, bet kaip sprendimas vengiu kai kurių rašybos elementų, kad nebūčiau atpažintas, nes šiaip turiu įpročių specifiškai rašyti šalutinius sakinius.
O man patinka Jūsų gydytojo užrašai.