Pradžia » Die Abteilung 7 (jaunos demonų apsėstos vokietaitės, neurologinis egzorcizmas ir geba iš akies nustatyti pažįstamo paciento girtumą)

Die Abteilung 7 (jaunos demonų apsėstos vokietaitės, neurologinis egzorcizmas ir geba iš akies nustatyti pažįstamo paciento girtumą)

05:50 greitoji atveža 22 m. merginą dėl įtariamos intoksikacijos narkotikais. Istorija tokia: panelė linkminosi su draugu ir draugais, kažkuriuo momentu jai pasidarė bloga, draugas nuvežė ją parduotuvėn nusipirkti ko užkąsti, kad ,,stipriau būtų”. Parduotuveje mergina parkrito ir ėmė traukuliuoti tarsi egzorcizmo seanso metu. Pasirodžiusi pas mus buvo jau kiek išsikvėpusi, atrodė labai panašiai kaip nuotraukoje apačioje. Narkotikų šlapime neradome, kiek alkoholio kraujyje buvo jau nepamenu. Infuzijoms lašant (homeopatija ir velnius veikia), kažką papliurpėm su jos bernioku, neatrodė labai prietaringas. Pacientė išėjo savom kojom, bernioko vedama.

Atrodė panašiai taip.

Vėl 05:50 atvežama 19m. Fräulein (senoviškai vokiškai – panelė). Smaginosi su draugais, galų gale pradėjo liaudiškai tariant ,,grimzti į komą”, mediciniškai tokį sąmonės sutrikimą, manau, teisingiau būtų vadinti stuporu. Po kiek laiko įsimetė koks tai Belzebubas ir ji ėmė nesustodama sukioti į galvą iš vienos pusės į kitą, į šnekinimą ar skausmą nereagavo. Vyzdžiai buvo neregėtai platūs, dar ten kažkas nenormalu buvo. Pirma ji buvo pristatyta gretimos ligoninės vidaus ligų budinčiai, ši, įtariu, panašiai kaip pacientė, kraipė galvą, kreipėsi į mane. Aš nebuvau per daug begeistert (nerodžiau entuziazmo), nes egzorcizmu mieliau užsiimu… Mieliau iš vis neužsiimu. Visgi kito egzorcisto šalia nebuvo, tad ,,tempk ję če”.
Prisistačiusi mūsų priėmimo skyriuje pacientė galvelę vis dar kraipė, vaizdelis tikrai nekoks ir man, nors ir egzorcizme patirties turinčiam, vis dar šiurpą keliantis. Reakcijos į skausmą vis dar nebuvo, kas stebino. Pašnekėjom su mama, pakraipėm galvas. Svarsčiau ar tai galėtų būti koks encefalitas ar dar kas, pastatėm lašelinę. Pirmiausia įtariau intoksikaciją narkotikais (įtarė ir siuntęs kolega, ir mama, ir policija, žodžiu, šitoj situacijoj visi buvom vienodai kompetetingi), pasiskaičiau, kad pvz., heroinas gali sukelti taip vadinama serotonerginį sindromą. Visgi klinikinis vaizdas, simptomai to neatitiko arba atitiko tik dalinai, neurologija ten nekvepėjo (bent DE intoksikacijas gydo vid. ligų gydytojai), tad norėjau siųsti pacientę atgal kolegai, kad pastebėtų ją kol intoksikacija, kad ir kokia ji ten bebūtų praeis (gydymas simptominis, skysčiai, laukimas ir pan.). Kol visa tai išmąstėm, demonui matomai nusibodo ir jis apleido pacientės (nežinau, kaip egzorcistas turėtų vadinti savo klientus) kūną, buvo galima su ja susišnekėti, alkoholio kiekis kraujyje 1,7 prom., narkotikų paieškos šlapime bevaisės, paėmėm ir kraują narkotikų paieškoms (šito reikėjo policijos pareigūnams, jiegi duodą tokią dėžutė su specialiais mėgintuvėliais ir tik vieną adatą, tad neduok Die prašausi durdamas). Teko užpildyti ir tam tikrą formą (Lietuvoje vadinama ,,girtumo aktu”). Tai tokia pretty funny anketa, kur reikia įvertinti girtuoklėlio išvaizdą, mandagumą, kvapą, eiseną. Yra tekę reikalų šiuo klausimu turėti su ,,ambališko” sudėjimo piliečiais su arkliškais alkoholio kiekiais kraujyje – smagūs prisiminimai.

Tai va jau iškvietėm Krankenwagen’ą, pacientei surinkti, bet toji ėmėsi prašytis namo, beveik pastovėjo ant kojų. Su mama pažvengėm, kad kokiam Kazachstane tikrai vid.ligistas nebūtų reanimacijoje jai vietos rezervavęs ir būtų namolio išspyręs. Jonavoje, Kėdainiuose, Alytuje tokius piliečius SPS’uose (skubios pagalbos skyriuose) palikdavom ant žemės gulėti, Alytuje būdavo net specialus kambariukas tokiems piliečiams. Žinoma, ten guldavo tik alkoholikai, tokia veikėja būtų lovelę gavusi. Noriu akcentuoti, kad Lietuvoje būčiau nė nemirktelėjęs ją išleidęs namo, bet čia ėmiau svyruoti. Čia laikas šiokiam tokiam disclaimer”iui – skaitytojau, nepamanyk, kad peikiu lietuvišką approach‘ą šioje situacijoje. Tiesą sakant, atvirkščiai. Taigi kiek pasvyravęs išleidau dukrą su mama namo, tas 100 metrų iki automobilio užtruko joms ilgokai. Matomai po sėkmingo egzorcizmo seanso kiek užtrunkama kol vėl pavyksta sklandžiai eiti.

Kas per velnias čia visgi buvo? Sakyčiau atipinė intoksikacija alkoholiu su demono infiltracija, bet toks atvejis vien man jau minimum trečias. Tad nėra taip jau atipiška.

Next:

Dienos metu atvyko 65-erių Herr F. GMP kolegos sako ūmi hemiparezė kairėje (kairės puses paralyžius) ir dizartrija (neaiški kalba). Ėjo gatvėje, krito, aplinkiniai iškvietė greitają. Šioji rado tris 100 ml butelaičius degtinės, vienas iš jų buvo tuščias. Pavardė labai girdėta. Pasižiūriu į pacientą – labai matytas. Užmetų akį į mūsų e-sveikatą, matau, kad prieš porą mėnesių buvo mano budėjimo metu priėmime su identiška anamneze, aš net atlikau taip vadinamą trombolizę (įtariant insultą švirkščiamas vaistas, turįs ištirpdyti kraujo krešulį, kuris galimai yra užkimšęs kraujagyslę, kas privedė prie smegenų insulto). Diagnosė ,,Alkoholintoxikation als Stroke mimic” (insultą imituojantis apsinuodijimas alkoholiu). Žodžiu atlikau sąlyginai pavojingą trombolizę pacientui, kuris buvo tiesiog girtas, o tasai paralyžius ir dizartrija, pasirodo, visai nėra nauji, pacientas su jais jau bala žino kiek laiko gyvena. Neurologui, ko gero, nėra didesnės gėdos nei atlikti trombolizę pacientui, kuris yra tiesiog ,,pasigėręs”. Na ką, šįkart aš gudresnis, išsirūpinu alkotesterį: ,,pusten, pusten” (pučiam, pučiam). Sakau 2 promilės. Kiti statymų nespėjo atlikti, o gaila, nes įpūtė 1,99 prom. Griūk iš juoko, suprantu pasiekęs karjeros piką, tokio pasiekimo jau nepakartosiu. GMP sanitarai pučia akis, klausia kas čia per burtai. Aš riečiu nosį, sakau: ,,Ich kenne den Mann” (žinau vyrioką šitą).

Lietuvoje toks pacientas būtų numestas (kaip aprašiau aukščiau) ir galėtų kažkada savarankiškai šliaužti namolio. Čiagi kreipiausi į budintį į internistą, paaiškinau, kad čia Stroke mimic ir prašau perimti pacientą Alkoholintoxikation‘ui gydyti. Ką ten gydyti su tom 2 promilėm, neklauskit, čia toksai ,,Ordnung‘as” ir tiek. Mačiau kolega internistas priėmime dar ir pilvo ultragarsą darė. Kurių galų neįsivaizduoju, ne pirmąkart matau kaip jie kone kiekvienam tuos ultragarsus daro, ar tai jie ten kažkokius eurus generuoja ar labai tas suriebėjusias kepenis pamatyti nori, nežinau. Dar ir galvos KT darė, kas savimeilę kažkiek žeidžia. Suprask, kolega nepasitikėjo, galvoja ,,vis tiek prašvieskim, atmesti smegenų kraujavimą reikia, gal krito girtuoklėlis”. Iš ties, savo apsidraudimui tą daryti reikia, gi, įkaušusiu, kad ir pažįstamu pacientu pasitikėti yra, ko gero, naivoka. Aš, gi, dažnokai galvoju, ,,ai, nieko čia nėra, apseisim be KT”, o po to permąstau, kad visgi galėjo ten kažkas būti, dėl ko paskui kokią valandėlę pergyvenu .

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *