Pradžia » Prakeiktas Vilas Smitas

Prakeiktas Vilas Smitas

Vis dar noriu išmokti rašyti, vis dar nepaskiriu tam laiko. Esu įsitikinęs, kad rašymas menkai skiriasi nuo mąstymo, tad mokėti rašyti tolygu mokėti mąstyti, o mokąs mąstyti, girdėjau, yra nesustabdomas. Tokiu būti neabejotinai naudinga, nes tai leidžia žmogui efektyviai funkcionuoti pasaulyje ir jei toks ,,nesustabdomas žmogus” turi tinkamai surikiuotas vertybes, tuomet jis naudingas ne tik sau, bet ir kiekvienam aplink jį.

Kodėl? Kodėl verta mokėti mąstyti ir kuo tai naudinga aplinkiniams? Darau prielaidą, kad… Pala, pala, visų pirma reikia apibrėžti, ką reiškia ,,mąstyti”. Neteigsiu, kad gebu padaryti tai tiksliai, be to tai kainuotų brangiai laiko sąskaita. Trumpai tariant mano smegeninėje ,,mąstyti” reiškia kažką panašaus į gebėjimą iš padrikų, galimai menkai vienas su kitu susijusių, faktų nepriklausomai prieiti apibendrinančios racionalios ir kritiškos išvados. Taigi darau prielaidą, kad mąstantis žmogus pastebės situacijas, kuomet negalima tylėti, kuomet būtina besti į kažkokią spragą pirštu, kuomet būtina pastovėti už savo artimą, net jei būtų rizikuojama savo paties reputacija. Išlaikant tokį charakterį, su laiku neišvengiamai mūsų herojus, ,,mąstantis žmogus” susilauks pagarbos ir pasitikėjimo iš aplinkinių. Lygiai taip pat neišvengiamai tokios garbingos, mąstymo provokuojamos elgesio tendencijos prives prie to, kad ,,mąstantis žmogus” bus kažkam nepatogus, turės priešų. Štai Charles Mackay savo poemoje ,,No enemies” teigia, kad neturįs priešų – negyvena tikro gyvenimo.

Bandau išversti:

Neturi priešų, tu sakai?
Deja, drauge mano, menka pagyra tai;
Tas kurs trynėsi kovoj
Pareigos vedinas, kurios drąsieji nesikrato,
Privalo būt suradęs priešų! Jei tu jų neturi,
Menkas tavo indėlis.
Tu nekirtai išdavikui per strėnas,
Neiškirtai puodelio iš nesąžiningų lūpų,
Neištiesinai kreivos,
Nebuvai drąsus kovoj.

Šios mano prieš savaitę rašytos mintys keistai susisieja su Vilo Smito akibrokštu šiąnakt. Tai nebuvo ,,mąstančio žmogaus” pavyzdys. Solidness lost.

2 thoughts on “Prakeiktas Vilas Smitas”

  1. Labai artimi pamąstymai ir noras savas mintis atrasti, kurti, užrašyti, o ne tik sekti ir atkartoti kitų įžvalgas. Refleksija apie skaitytą knygą atrodo kaip gera rašymo treniruotė, būtų įdomu paskaityti. Šaunus tinklaraštis ir puikus temų derinys: investavimas, gydytojo darbas (dirbu rezidente Švedijoje, įdomu palyginti) ir kūrybiniqi inkliuzai!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *